Vestuvės – dalykas rimtas. Tačiau VillaTop sodybos komanda nori parodyti ir linksmą tos svarbios dienos pusę. Dovanojame Jums kelias minutes juoko. Toliau – anekdotai apie vestuves…
Vedybinio gyvenimo chronologija:
1 metai po vestuvių – vyras kalba, žmona klauso.
2 metai po vestuvių – žmona kalba, vyras klauso.
3 metai po vestuvių – abu kalba, klauso kaimynai.
Vestuvės. Pačiame jų įkarštyje užgriūna du „ambalai“. Vienas klausia jaunikio:
– Muštynes penkiasdešimčiai žmonių užsakėte?
– Ne, neužsakėme…
– Vėlu, apmokėta!..
– Bičiuli, kas tau atsitiko?!
– Tai va, užpuolė, sumušė, dar pinigus atėmė…
– O tu nors jų veidus įsiminei?
– Ką ten įsimint? Aš ką, savo žmonos nepažįstu?
Iki vestuvių aš mylėjau visas žemės moteris. Po vestuvių viena mažiau.
Kalbasi mergina ir vaikinas. Mergina:
– O tu ateisi į mano vestuves?
– Na, taip ateisiu, kodėl ir ne.
– Taip, jaunikio problema išspręsta.
Vyras – tai žmogus, kuriam lengviau dėl mylimos moters numirti, nei gyventi kartu.
Du vyrai kalbasi:
– Klausyk, tu tiek metų vedęs, ir vis vadini žmoną angelėliu, saulute.
Jūs tikrai vienas kitą taip mylite?
– Ne, tiesiog aš jos vardą užmiršau.
– Kodėl turtingi, bet seni jaunikiai yra populiarūs?
– Todėl, kad su jais, tikimybė pragyventi kol „mirtis jus išskirs“ didesnė!
Nuotaka vestuvių dieną vilki vien baltus rūbus, nes jai tai pati nuostabiausia gyvenimo diena.
Tada aš suprantu, kodėl jaunikis rengiasi juodai.
– Girdėjau vedei?
– Taip.
– Na ir?
– Gerti ir rūkyti negalima.
– Gailiesi?
– Ne. Gailėtis irgi negalima.
Prieina jaunuolis prie merginos ir klausia:
– Ar jūs tikite meile iš pirmo žvilgsnio, ar man ateiti antrą kartą?
Vyras nusprendė statyti apvalų namą. Architektas klausia:
– Kodėl?
Vyras:
– Mano uošvienė sako, kad kai pastatysiu namą, tai ir jai gal kampelis atsiras.
Atvažiuoja į svečius uošvė. Žentas klausia:
– Kiek žadate pas mus svečiuotis?
– Kol atsibosiu.
– Tai ką, net arbatos neišgersit?